English (UK) 
German 
French 
Italian 
Español 
Basque 
Português (BR) 
Polish 
Danish 
Romanian 
Croatian 
Chinese 
Georgian 
Azerbaijani 
Turkish 
Hebrew 
Dutch 
Hungarian 
Greek 
Finnish 
Swedish 
Norwegian 
Romansh 
Ukrainian 
Armenian 
Malay 
Filipino 
Serbian 
Nepali
Gingivitą ir periodontitą sukelia ant dantų paviršiaus besikaupiančios bakterijos. Jos suformuoja dantų apnašas, dar vadinamas bioplėvele. Dantis dengiančiame nenuvalytame dantų apnaše gausu gingivitą ir periodontitą sukeliančių bakterijų. Esant prastai asmeninei burnos higienai bakterijos apnaše sparčiai dauginasi.
Jeigu bakterinis apnašas nėra reguliariai ir tinkamai pašalinamas nuo dantų paviršių, per kelias dienas išsivysto dantenų uždegimas – gingivitas. Dantenų spalva pakinta, jos tampa raudonos ir/ar tamsiai raudonos spalvos, paburkusios, kraujuoja valantis dantų šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Pagerinus asmeninę burnos higieną ir tinkamai pašalinus susikaupusį bakterinį apnašą dantenų uždegimo požymiai išnyksta per kelias dienas.
Periodontito priežastys
Ant dantų paviršių ties dantenomis susikaupęs, nenuvalytas bakterinis apnašas laikomas pagrindine periodontito priežastimi. Bakterinis apnašas dar vadinamas dantų apnašu ar bioplėvele. Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas, taip pat prisideda prie periodontito išsivystymo.
Bakterinis apnašas (dantų apnašas, bioplėvelė)
Bakterinis apnašas (dantų apnašas, bioplėvelė) yra pagrindinė dantenų uždegimo (gingivito) priežastis. Kai kurios bakterijos, esančios apnaše, skatina ir periodontito išsivystymą.
Daugiau …Konkrementai (dantų akmenys)
Kalcifikuotas dantų apnašas vadinamas konkrementais. Konkrementai gali formuotis virš dantenų ir po jomis. Susikaupę konkrementai turi būti reguliariai pašalinami nuo visų dantų paviršių.
Daugiau …Rūkymas
Rūkymas mažina dantenų atsparumą ligą sukeliančioms bakterijoms. Rūkantys asmenys turi didesnę riziką sirgti periodontitu ir netekti dantų nei nerūkantys arba metę rūkyti.
Daugiau …Sisteminės ligos (pavyzdžiui antrojo tipo cukrinis diabetas)
Yra stebimas dvikryptis ryšys tarp periodontito ir cukrinio diabeto. Nekontroliuojamu cukriniu diabetu sergantys asmenys turi didesnę riziką sirgti periodontitu. O asmenys, sergantys nekontroliuojamu periodontitu, turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu.
Daugiau …Dieta
Nesubalansuotos mitybos įtaka periodonto ligoms dažnai būna neįvertinta. Svarbu atkreipti dėmesį, jog netinkama mityba gali lemti periodontito ir cukrinio diabeto išsivystymą.
Daugiau …Stresas
Stresas mažina dantenų atsparumą ligą sukeliančioms bakterijoms. Stresą patiriantys asmenys turi didesnę riziką sirgti periodontitu.
Daugiau …Genetinė predispozicija
Kiekvieno žmogaus imuninė sistema skiriasi, todėl ir imuninio atsako stiprumas į bakterinį apnašą yra skirtingas.
Daugiau …Amžius
Periodontitas yra lėtinė liga, todėl sunkiausios pasekmės dažnai atsiranda vyresniame amžiuje.
Daugiau …Bakterinis apnašas (dantų apnašas, bioplėvelė)
Bakterinis apnašas (dantų apnašas, bioplėvelė) yra pagrindinė dantenų uždegimo (gingivito) priežastis. Kai kurios bakterijos, esančios apnaše, skatina ir periodontito išsivystymą.
Konkrementai (dantų akmenys)
Kalcifikuotas dantų apnašas vadinamas konkrementais. Konkrementai gali formuotis virš dantenų ir po jomis. Susikaupę konkrementai turi būti reguliariai pašalinami nuo visų dantų paviršių.
Nenuvalytas dantų apnašas susikaupia ir kalcifikuojasi, virsta konkrementais (dantų akmenimis). Visi dantų paviršiai gali būti padengiami konkrementais. Sergant periodontitu periodonto kišenėse taip pat kaupiasi apnašas. Jis kalcifikuojasi ir virsta podanteniniais konkrementais. Šie stipriai prisitvirtina prie danties šaknies paviršiaus periodonto kišenėje.
Konkrementų paviršius yra šiurkštus, jį nuolat kolonizuoja bakterijos, todėl svarbu, kad konkrementai būtų reguliariai pašalinami. Siekiant, kad jie nesiformuotų, reikalinga laikytis taisyklingos asmeninės burnos higienos taisyklių.
Ant danties paviršiaus atsidėję konkrementai negali būti pašalinami namų sąlygomis dantų šepetėliu, todėl būtinas reguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą ir profesionalios burnos higienos atlikimas.
Konkrementų paviršius yra šiurkštus, jį nuolat kolonizuoja bakterijos, todėl svarbu, kad konkrementai būtų reguliariai pašalinami. Siekiant, kad jie nesiformuotų, reikalinga laikytis taisyklingos asmeninės burnos higienos taisyklių.
Ant danties paviršiaus atsidėję konkrementai negali būti pašalinami namų sąlygomis dantų šepetėliu, todėl būtinas reguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą ir profesionalios burnos higienos atlikimas.
Rūkymas
Rūkymas mažina dantenų atsparumą ligą sukeliančioms bakterijoms. Rūkantys asmenys turi didesnę riziką sirgti periodontitu ir netekti dantų nei nerūkantys arba metę rūkyti.
Rūkymas kenkia ne tik bendrai sveikatai, pavyzdžiui, kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistemoms, bet ir burnos sveikatai.
Rūkantys asmenys turi didesnę riziką susirgti periodontitu ir netekti daugiau žandikaulio kaulo nei nerūkantieji. Rūkantiems asmenims periodontito gydymo prognozės ir išeitys yra prastesnės nei nerūkantiems.
Metusiems rūkyti asmenims dantenų sveikata gali pagerėti per kelis metus derinant tai su profesionalia odontologine priežiūra. Jau praėjus metams po rūkymo metimo tokiems asmenims periodontito gydymas būna sėkmingesnis nei toliau rūkantiems.
Rūkantys asmenys turi didesnę riziką susirgti periodontitu ir netekti daugiau žandikaulio kaulo nei nerūkantieji. Rūkantiems asmenims periodontito gydymo prognozės ir išeitys yra prastesnės nei nerūkantiems.
Metusiems rūkyti asmenims dantenų sveikata gali pagerėti per kelis metus derinant tai su profesionalia odontologine priežiūra. Jau praėjus metams po rūkymo metimo tokiems asmenims periodontito gydymas būna sėkmingesnis nei toliau rūkantiems.
Sisteminės ligos (pavyzdžiui antrojo tipo cukrinis diabetas)
Yra stebimas dvikryptis ryšys tarp periodontito ir cukrinio diabeto. Nekontroliuojamu cukriniu diabetu sergantys asmenys turi didesnę riziką sirgti periodontitu. O asmenys, sergantys nekontroliuojamu periodontitu, turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu.
Tarp cukrinio diabeto ir periodontito egzistuoja dvikryptis ryšys: nekontroliuojamu cukriniu diabetu sergantys asmenys turi didesnę riziką sirgti periodontitu, ir atvirkščiai – nekontroliuojamas periodontitas padidina cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Tie asmenys, kurie tinkamai kontroliuoja cukrinį diabetą, sumažina periodontito išsivystymo riziką. Vienos ligos gydymas turi teigiamą efektą kitos ligos gydymui, todėl rekomenduojama cukriniu diabetu sergantiems pacientams reguliariai tikrintis burnos sveikatą pas gydytoją odontologą, o pacientams, sergantiems periodontitu, tikrintis bendrinę sveikatą.
Svarbu pabrėžti, jog tik pusė cukriniu diabetu sergančių pacientų žino, jog jie serga ir periodontitu, todėl svarbu skleisti informaciją šiomis temomis ir šviesti visuomenę apie dvikryptį cukrinio diabeto ir periodontito ryšį.
Svarbu pabrėžti, jog tik pusė cukriniu diabetu sergančių pacientų žino, jog jie serga ir periodontitu, todėl svarbu skleisti informaciją šiomis temomis ir šviesti visuomenę apie dvikryptį cukrinio diabeto ir periodontito ryšį.
Dieta
Nesubalansuotos mitybos įtaka periodonto ligoms dažnai būna neįvertinta. Svarbu atkreipti dėmesį, jog netinkama mityba gali lemti periodontito ir cukrinio diabeto išsivystymą.
Nesubalansuota, netaisyklinga mityba padidina gingivito ir periodontito išsivystymo riziką ir daro neigiamą įtaką bendrinei sveikatai, didina cukrinio diabeto riziką.
Cukriniu diabetu sergantys asmenys turi padidėjusią periodontito atsiradimo riziką, šiems asmenims periodonto ligų gydymo sėkmė yra mažesnė.
Cukriniu diabetu sergantys asmenys turi padidėjusią periodontito atsiradimo riziką, šiems asmenims periodonto ligų gydymo sėkmė yra mažesnė.
Stresas
Stresas mažina dantenų atsparumą ligą sukeliančioms bakterijoms. Stresą patiriantys asmenys turi didesnę riziką sirgti periodontitu.
Streso įtaka dantenų ligoms dažnai neįvertinama, tačiau šis veiksnys svarbus periodontito išsivystyme.
Stresas sumažina organizmo atsparumą, susilpnina imuninę sistemą, stresą patiriantys asmenys mažiau laiko skiria asmeninei burnos priežiūrai. Visi šie veiksniai paskatina dantenų uždegimo, o vėliau ir periodontito atsiradimo riziką.
Stresas sumažina organizmo atsparumą, susilpnina imuninę sistemą, stresą patiriantys asmenys mažiau laiko skiria asmeninei burnos priežiūrai. Visi šie veiksniai paskatina dantenų uždegimo, o vėliau ir periodontito atsiradimo riziką.
Genetinė predispozicija
Kiekvieno žmogaus imuninė sistema skiriasi, todėl ir imuninio atsako stiprumas į bakterinį apnašą yra skirtingas.
Gingivitas ir periodontitas išsivysto dėl susikaupusio, nenuvalyto bakterinio apnašo ant danties paviršių. Žmogaus imuninė sistema į bakterinę bioplevėlę reaguoja taip: yra išskiriami specialūs endogeniniai baltymai, kurie pažeidžia ne tik patogenines bakterijas, bet ir dantį žandikaulio kaule palaikančias struktūras – periodontą.
Kiekvieno žmogaus imuninė sistema skiriasi, todėl ir imuninio atsako stiprumas į bakterinį apnašą yra skirtingas. Dėl šios priežasties esant prastai asmeninei burnos higienai ne visiems asmenims išsivysto periodontitas.
Kiekvieno žmogaus imuninė sistema skiriasi, todėl ir imuninio atsako stiprumas į bakterinį apnašą yra skirtingas. Dėl šios priežasties esant prastai asmeninei burnos higienai ne visiems asmenims išsivysto periodontitas.
Amžius
Periodontitas yra lėtinė liga, todėl sunkiausios pasekmės dažnai atsiranda vyresniame amžiuje.
Dažniausiai periodontito simptomai išryškėja nuo 35 gyvenimo metų. Kadangi periodontitas progresuoja gana lėtai, juo sergantys asmenys simptomus dažnai pajunta per vėlai. Periodontitas retais atvejais gali prasidėti nuo 18 metų, o itin retais atvejais – netgi paauglystėje.
Negydomas arba netinkamai gydomas periodontitas progresuoja, todėl su laiku, ypač vyresniame amžiuje, šios ligos pasekmės blogėja. Užsitęsus ligai netenkama vis daugiau žandikaulio kaulo, prarandami dantys. Prie šios ligos progresavimo prisideda ir sisteminės ligos, pavyzdžiui, nekontroliuojamas cukrinis diabetas ar širdies – kraujagyslių sistemos ligos.
Negydomas arba netinkamai gydomas periodontitas progresuoja, todėl su laiku, ypač vyresniame amžiuje, šios ligos pasekmės blogėja. Užsitęsus ligai netenkama vis daugiau žandikaulio kaulo, prarandami dantys. Prie šios ligos progresavimo prisideda ir sisteminės ligos, pavyzdžiui, nekontroliuojamas cukrinis diabetas ar širdies – kraujagyslių sistemos ligos.
Savo produkcijai galite naudoti visą mūsų turinį, pripažindami „Creative Commons“ licenciją:
Priskyrimas-Nekomercinis-Platinimas tomis pačiomis sąlygomis 4.0 Tarptautinė
https://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/4.0/deed.lt
