Periodontito prevencija

Gingivitas (dantenų uždegimas) paprastai išsivysto dėl susikaupusio, nenuvalyto bakterinio apnašo. Negydoma liga progresuoja, vystosi periodontitas. Riziką susirgti gingivitu ar periodontitu sumažina tinkamas kasdienis bakterinio apnašo pašalinimas. Dėl šių priežasčių gera asmeninė burnos higiena, taisyklingas dantų išsivalymas, reguliari profesionali burnos higiena, sveika mityba ir rūkymo atsisakymas yra svarbiausi periodontito prevencijos veiksniai.

Siekianti išvengti gingivito ir periodontito, svarbu atvykti reguliarioms apžiūroms pas gydytoją odontologą. Laiku pastebėtas ir pradėtas gydyti dantenų kraujavimas sumažins tolimesnį ligos progresavimą.

Tik laikantis asmeninės burnos higienos taisyklių, teisingai ir kruopščiai valantis dantis yra pašalinamas bakterinis apnašas. Tokiu būdu yra užkertamas kelias gingivito ir periodontito išsivystymui.

Asmeninės burnos higienos taisyklės yra pritaikomos kiekvienam pacientui individualiai. Labai svarbu įsidėmėti Jums rekomenduotus dantų ir dantenų priežiūros patarimus, jų reguliariai laikytis.

Burnos priežiūros specialistas paprastai suteikia informaciją apie taisyklingą burnos priežiūrą ir individualiai tik Jums pritaiko asmeninės burnos higienos priemones. Papildomą informaciją galite rasti šiame internetiniame puslapyje: www.oralhygiene-instruction.com.

Lyginant rūkančiuosius ir metusius rūkyti asmenis pastebima tendencija: metusiems rūkyti būdingas mažesnis kiekis gilių periodonto kišenių ir mažiau netektų periodonto audinių. Svarbu pabrėžti, jog turi praeiti pakankamai laiko, kad periodonto audiniai sugytų po tabako vartojimo. Pastebima, jog praėjus vieniems metams po rūkymo metimo dantenų uždegimas gali sumažėti, o praėjus 10 metų – itin sumažėja rizika netekti dantų.

Asmenys, metę rūkyti, taip pat turi didesnę periodontito gydymo sėkmę. Kai kurios chirurginės periodontito gydymo procedūros gali būti atliekamos tik tiems pacientams, kurie nerūko arba yra metę rūkyti.

Subalansuota ir sveika mityba sumažina periodontito riziką. Nederėtų pamiršti, jog cukrinis diabetas ir periodontitas yra susiję dvikrypčiu ryšiu. Cukriniu diabetu sergantys asmenys, nekontroliuojantys gliukozės kiekio kraujyje, turi didesnį polinkį susirgti periodontitu.

Ribojant maisto produktus, kuriuose gausu riebalų ir angliavandenių, galima pagerinti imuninės sistemos veiklą. Tai lemia uždegimo organizme sumažėjimą, geresnį dantenų gijimą.

Kas metus lankantis pas gydytoją odontologą galima laiku diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą.

Laiku pradėjus periodontito gydymą užkertamas kelias tolimesniam periodonto audinių pažeidimui ir dantų netekimui.

Pagrindinis tikslas periodontologijoje yra išsaugoti visus dantis iki garbaus amžiaus, todėl skatiname vadovautis fraze “Geriau dažnesni profilaktiniai vizitai negu sunkus gydymas!”

Po profesionalios burnos higienos geras gydymo rezultatas gali būti išlaikomas su paciento pastangomis: reikalinga palaikyti tinkamą asmeninę burnos higieną – kasdien pašalinti bakterinį apnašą nuo dantų.

Ilgalaikei gydymo sėkmei reikalinga reguliari burnos priežiūros specialisto priežiūra. Tokiu būdu galima anksti pastebėti uždegimo atsinaujinimo simptomus, pradėti tinkamą ir ankstyvą jų gydymą.

Dažniausi intervalai, paskiriami palaikomajam periodontologiniam gydymui, yra kas 3, 4 ar 6 mėnesius. Šis apsilankymų dažnis priklauso nuo paciento asmeninės burnos higienos kokybės, dantenų uždegimo išplitimo, esamų išlikusių periodonto kišenių kiekio. Dėl šių priežasčių burnos priežiūros specialistas parinks Jums tinkamiausią apsilankymų dažnį per metus.